Kaip išsaugot šio vakaro tolį ir tylą?
Ir tave ant šio kalno – vidury sutemų?
Tavo matinis veidas iš lėto sudyla,
Kad pradingsi iš viso – bijoti imu, bijoti imu.
Ir apglėbęs tave aš laikau tarsi lobį,
Kurį tyko pagrobti plėšrioji tamsa.
Tu dabar – tarsi ta pagauta antilopė
Mano rankų nelaisvėje drebėjai visa, drebėjai visa.
Kaip tave man išsaugot?
Kaip tave išlaikyti,
Kad paliktum jauna ir lig skausmo viena?
Aš bandysiu tave amžinai uždaryti
Į eilėraščio narvą – drauge su tyla, drauge su tyla!..
Į eilėraščio narvą – šią akimirką trapią
Ir žvaigždes, kurios mirksi nedrąsiai skliaute...
Nenuimk mano rankų – šio vingiuojančio tako!
Ką aš veiksiu, jei vienas liksiu krante, liksiu krante!..
Kaip tave man išsaugot?
Kaip tave išlaikyti,
Kad paliktum jauna ir lig skausmo viena?
Aš bandysiu tave amžinai uždaryti
Į eilėraščio narvą – drauge su tyla, drauge su tyla!..
