Kaip man jaunystės neminėt
Su virpuliu senu,
Kaip neliūdėt, nesigailėt
Prabėgusių dienų!
Už mūsų naujas dieneles
Pakelkime taures,
Žvaliau išgerkime, brolau,
Už jaunas dieneles.
Drauguži mielas, pilk drąsiau
Ir vyno negailėk.
Jaunystė dingo ir atgal
Ji nebegrįš vis tiek.
Už mūsų naujas dieneles
Pakelkime taures,
Žvaliau išgerkime, brolau,
Už jaunas dieneles.
Kadaise mudu su tavim
Bėgiojom po šlaitus
Ir neverkšlenom, jeigu mus
Užklupdavo lietus.
Už mūsų naujas dieneles
Pakelkime taures,
Žvaliau išgerkime, brolau,
Už jaunas dieneles.
Mes nardėm upių bangose
Kartodami linksmai,
Bet jūra kriokianti, rūsti
Mus perskyrė ūmai.
Už mūsų naujas dieneles
Pakelkime taures,
Žvaliau išgerkime, brolau,
Už jaunas dieneles.
Tiek metų pralėkė ir štai
Aš vėl tave matau,
Už mūsų meilę vėl geriu
Ir spaudžiu ranką tau.
Už mūsų naujas dieneles
Pakelkime taures,
Žvaliau išgerkime, brolau,
Už jaunas dieneles.
