Į pasaulį patekai pro galines duris
Abejojai, ar kas nors pastebėjo iš vis
Atsistojai ant svarstyklių savo vertę išmatuot
Sunkiasvorė praeitis neleidžia širdžiai dainuot
Kodėl jie nežino, kad gali būt geriau
Kalbėk, prisipildę tavo tylūs kambariai
Ar tu pameni tą vaiką, kuris nieko nebijojo
Kol nedingo be žinios
Mes paskui ilgai ieškojom, kas pakliuvo jam po kojom
Ir užtildė jauną širdį
Kodėl vis dar tyli, nors tiesą jau žinai
Kalbėk, prisipildę tavo tylūs kambariai
Rytą nubudęs tu blaškeisi
Ir prisimint bandei
Kaip plaka širdis, kai ji lengva
Pėdas nuprausti jei norėjai
Ir šviesą užgesinęs
Užmigti ramiai, be baimės atsibust
Kiek vienatvės valandų
Už tai turėjai sumokėti
Kad sugrįžtum vėl namo
Ir tyliam kambary išsėdėti
Kodėl
Kalbėk
Kodėl
Kalbėk
