Mylimi lig ašarų, jovarai gyvuos.
Jie nuo pat vaikystės vasarų
Man posmuose dainos.
Kol menu peizažą tolimą,
Rodo kelią tartum švyturiai.
Moja grįžtančiam namolio man
Sodžiaus jovarai. (4x2)
Laikas nejučiom prabėgdavo,
Jo tausot neįpratau,
Noris visuomet skubėt namo,
Jei žinai – ten lauks…
Kol gerai – neklausiame,
Jei blogai – mintis kamuos:
Gal kitur geriau?
Geriausia man būdavo namu